Ledinė smilga

Nesuprasi, kol pats nepabandysi,
kaip kartais gali būti gera,
paimti ir atidaryti
vidury nakties savo kambario langą.

Gali įkvėpti šalto žiemos oro,
Įtraukt į sielą gaivų gūsį,
o jei turi šiek tiek dar noro,
nusliūkinki į tamsų rūsį.

Ir jei kelis ratus aplink tą smilgą,
kuri išdygo ten visai ne vietoj.
Apsukęs tyliai pagalvosi:
-O kokio velnio čia sukuosi?

Kai šaltą žiemą basas
nutipeni į savo rūsį,
apsukdamas ratus apie ledinį šapą
tai visiškai suprantama - ilgai ten neišbūsi.

Kai dvimetriniais žingsniais
grįžti į savo lovą,
uždarai pravertą langą
ir jauti, kad tau jau bloga.

Va tada ir supranti,
kad vasarą reik nupjaut žolę,
kad einant į šaltą rūsį
smilgos nesimaišytų po kojom...