JIS ir JI

Aš niekad nenorėjau tekėti už tavęs
Ir paslapčia išėjus iš namų
Miško tankmėj pravirkdavau...
Ir imdavo tekėt sula iš miegančių beržų
Pavargusias mintis į samanas įmerkdavau
Užmigdavau kartu su vėju ant šakų
Susukusiu lizdus tarp mano palaidų plaukų

O tu mane, kaip visada
Surasdavai...
Surišdavai rankas ir parsivesdavai
Parodęs mano vietą prie savęs
Iš lėto segdavai visas sagas
Naktie, būki palaiminta
Kad uždengi tamsa tą baisų atvaizdą

Kai užmiegi mane pamiršęs
Ir sapnuose kovoji su malūnais
Aš tyliai, vos vos galiukais pirštų
Nubėgu ir pasmaugiu savo būtį
Sudeginu tavo žodžius, tavo artumą
Ir  tarsi ragana aplink tą laužą
Sukuos pajutus malonumą
Tik pajuntu, kaip  tavo rankos apkabina
-„Brangioji, gal įsipilkim dar truputį vyno?