Aš surenku save iš naujo.
Man nieko daugiau nereikia tik
tylos.
Saldus medus
ir našlaitės žiedas.
Kai anąsyk laikiau
Tavo delną.
Saldus medus.
Ir man nieko daugiau nereikia.
kažko lyg ir esama, bet jau nutingėta kiek tik įmanoma, it tai būtų koks nerišlus italo monologas lietuvaitei lietuviškai.
aš ateiti pas tave,
pro langą švyti saulė,
kvapas.
bučinys it šviežiai kepta duona.
akys lyg Palermo dangus.
Mylu. Bučioju. Mano brangi Lėtuveite.