Apakusi
ironija
ieškojo laimės...
vargu ar ją
suras, nes ji
perdaug giliai,
per smarkiai
netikra,
skausminga ir
pasmaugusi
ne vieną...
ji kurčia
riksmams,
akla
šypsenoms
ir netikra
tiems, kuriems
jos reikia...
Ji pražuvus,
bet visdar gebanti įgelt,
ji supuvus,
bet visdar
verianti
nagus į
širdį,
jos nėra, bet ji
šalia,
ji užduso,
bet ji gyva....