kol kasdienybes vejas dar nespejo
tau ispustyti silumos sirdies,
tu isileiski pro duris likimo feja,
tegl kelius i laime tau nuties.
paklausk saves, ar atmeni
vaikystes pedas,
pirmosios meiles
siaucianti zydejima?
bet atmintis ir ilesys,
susvite kregzdemis,
nukrinta akmeniu
i mus kasdieniniu vargu
kalejima..