Po niekieno skėčiu

Kaip saugu man po niekieno skėčiu,
Miego voką atverti į rytą,
O po to pasirąžius išbrėkšti
Po lietaus vieversėlių klausyti,
Ką jie čiulba po mėlynu skėčiu,
Ką upytė tarp alksnių čiurlena,
Ją iš pelkės išleidus tekėti,
Jau dygsniuoja žibuoklėm suknelę.

Jau išganė lakštingalos pievas
Galbūt laikas ir joms pailsėti,
Pasiliksiu pavasario žiemai,
Kad jausmai nesuspėtų atvėsti.