Barabas

Turiu aš nuostabią gėlę
Vazone ant palangės
Teikia širdžiai paguodą
Rudeniniuos neganduos

Ir gėlė sako kad čia jai gera būti dviese
Reikia nedaug, tavo rankų šiltų ir saulės
Nenoriu, negaliu prasiskleisti pavėsy
Nors trašų ten pakanka ir tiesos  be apgaulės

Neprisimenu kaip, ar parsinešiau pats
Ar vazoną kas metė per langą, nes engė
Dabar žydi buvus nuvytus gėlė
Ir abu norime skrist drugeliu padangėj

Nežinau ką daryti, argi
Prasiskleidusią gėlę gražinti?
Bet ir jis juk nepirko, dargi
Pasiėmė verslaut kad gėliukus dauginti

O tai aš čia prie ko?
Nieks nesupras precedento
Viskas rojaus sode susieina
Tik reikės pasiklaust Prez idento.