ieškojimai

Regiu naktim sušalusią ir basą
Sustingusią žmogystą lauko vidury,
Priklauspusi ant šalto grunto kasa
Ji rankom žemę, sukąstais dantim.

Ar laukia ji dar ko? Kažin ar gali!
Dangaus išsižadėjus pasmerkta kentėt.
Išduoda veidas akmeniu sušalęs-
Gailėtis ima ji, neturi kuo tikėt.

Aplink ne vėjai šoka, o audra,
Jų motina, žmogystai plaukus velia.
O ši, lyg gintųs nuo artėjančios mirties,
Nepaiso pirštų jau sugrubusių, nors gelia.

Sulinkusią aš ją kasnakt stebiu
Vis kitoj vietoj kapstant nykią pievą.
Ir jeigu aš nebūčiau ji, nepatikėčiau,
Ji ieško kur užkasus savo Dievą.