Dabar gyvenu
kaip mažo biudžeto filme -
be normalaus scenarijaus ar
gero pagrindinio
aktoriaus
net apšvietimas kiek per prastas
o ko norėt - blogesni aktoriai niekad
nepatenka į aukštumas
būdama dviejų metų keturių mėnesių
parduotuvėj atsiguldavau ant
grindinio
ir rėkdavau -
saldainių! saldainių!
deja tai nebuvo vaidyba
tiesiog mėgau
saldumynus
Dabar gyvenu kaip
mažo biudžeto filme -
tik vizijom ir noru parodyti kažką prasmingo
ir geresnio
gyvenu taip paprastai
taip nykiai
Dabar gyvenu
kaip blogam filme -
o taip norėčiau
gyventi
kaip
kokiam kino festivalio laureate
kur viskas vyksta dėl kažko
ne šiaip sau
kur aktoriai geri
ir meniškai filmuoja -
žodžiai nesimėto ten, kur jų nereik
ten visada vaidina koks nors
ponas tobulas
ten visada taip gera
taip jauku
Dabar gyvenu
kaip mažo biudžeto filme