Ir mėnuo pasmeigęs ragu nusineš
Kur tamsu, kur vis įpila
Juodo vandens lyg kavos
Tik kad migdo ir rankos
Nebedreba, šalto
Kinkuoji vis arkliška galva
Ramybę ištyli ir tada
Pradedi keiktis – pratrūksta
Ir lietūs, ir pūgos, kur
Dilgo giliai iki kaulo
Sutvarstytais tekstais
Pūliuojančiais žodžiais
Išrodai, kaip skauda –
Save lyg praaugtum
Kaip dalgiškai mėnuo švytuoja
Ir akmenys jau nebe aštrūs –
Upė jiems veidus nuprausia