Meh...

Pasitaiko kartais pabėgusių minčių
Kaip maži kačiukai - regis atsirandančių iš niekur
Aplankančių lietingą rudens popietę
Užklystančių vėsų ankstyvo pavasario rytą
Atsibastančių būtent tada, kai jų tikimasi, tačiau nelaukiama

Įsigauna kartais tokios mintys
Apsėda be jokio aiškesnio tikslo
Niekviestos, niekam nereikalingos
Jos užneša vien sumaištį ir sutrikimą
Išjudina paskutiniuosius ramybės likučius
Ir išeina angliškai - neatsiveikina, bet ir netranko durimis

Nesuprasi, kad iš to šiems, taip pavadinkim, šelmiams
Ateina ir išplėšia, atima ir  išdrąsko tai
Ką vien iš įpročio esame linkę laikyti stabilumu, pastovumo ir Tvarka
O palieka mūsų vietoje kažką Kitą
Kažką saldžiai sumišusį, gal mažumėlę skeptišką
Bet neabejotinai Kitokį

Pasitaiko...
Iš nežinia kur pabėgusių minčių
Kurios keičia... Viską!