...

Pavojai
išsigrynina lyg vėjai
lengvai
lyg prieš vitriną atspindžiai
į stiklo
vidinį sluoksnį grakštumu įbrėš,
įamžins, kalins ir įdruskins
laiškų kapelą iš
namų, kur sportininkai instrumentų
vien
garbingi bus ir nesigvieš
pelnų, net turguj
geri vaikinai bus gretoj virėjų
ir nerašys ataskaitų į dugną,
taigi pavojai
žvaigždėm švies antpečiams
o petnešėlėm  regėjimas
pasakė viso gero
planams diktuot madas
asfaltui, grindiniui ir smėliui,
kol mes bučiuosimės,
po to ir vėl bučiuosimės.
Po. Po.
Po to.