Naivi stebukladare,
Kaip laikaisi? —
Devintą pradedu kvėpavimą,
Mažų džiaugsmų akimirkom
Užmigdžius įnoringą ateitį.
Devintą gyvenu gyvenimą,
Laukinio ilgesio giesmėm
Užglosčius valandą prabėgusią.
Devintą laiminu likimą,
Dygaus laukimo mėtomis
Išbarsčius išskaudėtą laiką.
O kad meluoju —
Pasakys tau mano akys, —
Veidai mylėti kažkada
Iš jų seniai išplaukę.
Ir didelis dangus, nutūpęs
Ant peties taip spaudžia...
Tarsi batai...
Vėl šypsaus —
Devintą pradedu...