Koks gražus šito ryto skambėjimas,
La oktavai užgautai pabudus,
Lengvas pirštų klavišais skubėjimas
Ir melodija vėl nenutrūkus
Lieja karštą metalą pro pirštus,
Kol varpai susilydo į varį,
Klaviatūroj panėrusius irklus
Sustabdyti žvejys jau negali.
Taip ir plaukia per juodus ir baltus,
Kol išdžiūsta melodijos jūra,
Ir kaip irklas į krantą iškeltas
Su likučiais baltos klaviatūros.
Toks gyvenimas dvasių girdykloj
Kur prie kryžkelės juoda ir balta.
Šviesaforas išplautas skalbykloj
Ir neaišku kas sankryžoj kaltas.