kitam krante

Toks pilnas
regis
bėga per kraštus
pirštų galiukais varva
liejas
kaip potvynis –
nuplaunantis
kas buvo
ir kas bus –
paliekantis
tik čia –
dabar
ir vėlei...

Po tiek maldų
kai nebelieka
ko norėti
toks pilnas
regis
nubundu
lyg ant bedugnės
krašto
gėlę radęs –
į rytą balsėm tyliai
nugrimztu
ir nebegrįšiu,
nes jau metas –
ardyti kiautus
ir tinklus,
nes žuvys
vakar neužkibo,
nes šitiek metų
laukiau jų,
o jos kitam krante –
namus palikę.