Akimirkai sustok

Paglostyk, pajausk dangaus švelnumą...
Ką girdi,
kai rudens šiaurus vėjas tau smelkias į krūtinę?
Ar girdi, kaip paskutinį kartą atsisveikina gamta?
Girdėjai?.. Šaaaa...
Ragavai debesų saldumą? Koks jų skonis?
Ar žinai kokia spalva nusidažo padangė žengdama į sapnų šalį?
Aš žinau... Raudonis...
O ar matei nors kartą kai aukštybėse supyksta?
Jautei kaip Jie burnojas, kaip skaudžiai, su ironija keiksnojas.
Užuodei
svaigų dirvos kvapą... prieš lyjant lietuj?
Neskubėk ir nepalik svaigaus sapno... Pasaulio nepalietus...
Akimirkai tereikia laiką sustabdyt...
Įsiklausyk...

Niekur neik... pastovėk...
Nereikia nieko, tereikia būti žmogumi...
Tereikia praeitį pavyt...