Slaptas atvirumas

Nelauk, kol vėjas sielos  dulkes vandenyne išbarstys
ir laiko saujomis tavas mintis surinks.
Kalbėk, oratoriaus gebėjimus atskleisk
Į naują dieną paslaptis paleisk.
Surink sumišusius žvilgsnius draugų,
nekantriai tykančių gardžių žinių.
Lietaus pašventintu taku, atbėki apkamšyt vilčių.
Ne jų, ne mano, bet savų.