Mano meilė lyg krištolo taurė,
Jautri, bet kantri ir kukli.
Jai užtenka tik vieno žodžio...
Ir skyla, sudūžta šukėm drovi...
Mylimasis temato šypseną skaudžią,
Sunaikinta meilės glėby,
Ir visos svajonės, kuriom taip tikėjau-
Užrakinamos giliai savy...
Daug laiko praeis,
Sunaikinta viltis, kaip šešėlis –
Virtęs tavo paveikslu kankins...
Bet ar tu žinai?
Ką veltui šukėm sudaužei?
Kieno taurė iš rankų kritus sudužo...
Taip, taip, aliuzija į girtuoklystę: D neimkit į galvą


Melomanė








