Kas eina į svečius rytais tas išmintingai daro

Veidu nuriedantys orgazmo karoliai
ir seilių sriuboj
paskendęs raguolis
bylojo kad laikas kirst eketes
broli mano
jeigu jau vaišinat
įpilkit arbatos
stiebeliai šaknelės
medus kraujas adatos
debesuota su pragiedruliais ant nugaros
apsivijus kojomis kaklą tavęs
niekada nemylėjau nuogos
be kritulių

ak!

grakštus piruetas ir tu ant grindų
skoningai nejauki tyla atsidė
koja iškrypusiu košmaru
bet todėl aš it tu
na ateik pasirodyk
prisėsk savo gerklę
praskėski besotę nagi
siur tavo realybei ir amoralei
paklausykim kas tavoje venoj gyvena
iškeliant savo kvailas rankas
užkaisiu šaukštelius
tam davė tam davė
o tas užlinko
vardan oželio   
varde užsiminto kas tu esi
įleiskit mamytę
duos mums pienuko
iškrypsta žvilgsnis į
veidą sukaustytą laiko indėno
burna per daug pigi liga
įkandama sunkiai iškandama
kitam tarpdury
ar girdi kaip jis miega
kaip nekvėpuoja
mūsų mažasis
jis nekvėpuoja
kas tu esi
jis nekvėpuoja
jis nekvėpuoja