Numesk poezija rūbelį menką

„Numesk poezija rūbelį menką –
Alyvom kvepiančias naktis.
Tokiom naktim gaisrai per kaimus slenka
Su šūviais padrikais – mirtis“.

„Ateis kiti laikai. Kūrėjai
Romantika mus apkaišys.
Tik aš jos nemačiau, kada žiūrėjau
Į žuvusių draugų akis“.

Jie buvo, ėjo – jie gyveno,
Taip kaip jiems liepė išmintis:
Reikėjo stogo, dvasiai peno –
O žmogui gyvasties dalis.

Visi dievai seniai nuvylė,
Žmonija kapstos sau pati
Pranyksta metai, amžiai dyla,
Kumščio dvasia lieka gaji...

Seniai „Kiti laikai“ atėjo,
Ar juos romantikai primins?
Kai jie vagystėmis garsėjo
Ir nušviestom gaisrų naktim?

Tokius tad šventino teisynus,
Įteisino juos  teisena...
Tiktai jie liaudies neapgynė, –
Bet neapginti – negana...