Dovile ZemJei tik turėčiau viltį amžinai gyventi,
Tai neparskirsčiau jau ant žemės niekados.
Juk žiburiais viliojantys žvaigždynai
Gana seniai žadėję laimę rast nakties pašnekesiuos.
Tik netikėjau, jog save kalbėsiu
Ir atsibudus degančiais delnais,
Neatmerktom akim išliesiu,
Ką šnabždasi viduj nerimastingi angelai.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2012-04-13 16:52
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-13 17:16
pažadukai tie žvaigždynai , gana seniai žinoma, vienintelis čia aiškus faktas - užkrečia angeliška infekcija, delnai nuo kurios dega, kalbant ant žemės save ... :) mintys link nemigos , bet eilėraštis nesulipintas dar - taip, kad liestų dūšią skaitytojui 2-
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |