---

Tu skambini bažnyčių varpais tik tam,
Kad visi žinotų, jog nusikirpai plaukus.
Skambini dukart.
Nes, neduok die, pirmą kartą kas nors negirdėjo.
Tu šnekiesi su savim vien tik tam,
Kad visi girdėtų tavo mintis
Ir užsimiršęs, kad įsidarbinai mas (k) ių teatre, stebiesi,
Kodėl žmonės nemėgsta girdėti teisybės.
Tu pasakoji istorijas apie kitus,
Bet niekada nepasakoji apie save.
Ir net pritardamas minčiai nesakai TAIP.
Sakai GAL. Kad ilgiau su tavimi kalbėčiaus.
O aš šypsaus iš tavo nejuokingų pokštų
Ir mąstau, ar beprotybė neturėtų būti išaugama.
Dieve, man rodos, tikrai turėtų.