vienatvė

Šaltas, tirštas rūkas apsupa mane
Nejučia tampu svajonė užmiršta
Kaip liepsna per lietų
Kaip diena nakty
Nieko nebelieka tik rauda širdy
Smėlio pilys griuvo
Aš su jom kartu
Niekas neįspėjo kaip sunku man bus,
kai akmeninės  sienos vakarop užgrius
Aušta vėlei rytas, o širdy tamsa
Niekas. Nieko. Niekaip.
Nepakeis dėja.