Kodėl vasaris vasara nežydi,
melsvais blizgiais
rugiagėlių žiedais?
Kodėl upelio ledas negaruoja,
spalvom nutviskusiais
dainuojančiais fontanais?
Gal, kad mintis dar miega
svajonėj išjausta,
belaukianti stebuklo, nušvitimo,
belaukianti kaip sodai sužydės
vasario šaltyje...
Kodėl jazminų kvapo nejaučiu,
nors snaigėmis sužydo krūmas?
Gal tas laukimas mano laiko:
šviesos, pavasario gaivos
per daug stiprus,
kad net sustojo laikas?..