Skrydis

Pasaulis sukasi ir griūna,
sudūžta į druzgus
Paėjęs sukniumbu prie būrio
pasmirdusių dienų

Apraudu tuos, kurie negimę
užtroško gerklėje
Tie žodžiai... Dainos iš gimtinės vėl skamba ausyse

Nueisiu prie upelės, raudą
išpilsiu į delnus.
Gal prie žolės dar prisiglausiu
kur vabalas niūrus

į urvą savo nukiurnėjo -
o debesys ramiai
į ateitį mane lydėjo -
vėl mosteliu sparnais.

(11. 12)