Tvanki naktis

Naktį miestas vangus kaip upėtakis,
Kuris ruošiasi mirti po neršto,
Vakarais aš skrendu į saulėtekį,
Kur bučiuoja bokalus nuo karščio.

Kur pridusęs kvapais skruzdėlynas,
Tvankią naktį per žiaunas nukošia,
Teka gyslomis kraujas ir vynas,
Iš gyvybės mes pokerį lošiam.

Ir negirdžiu kaip dūžta už durų,
Nes gyvenimas šiąnakt liepsnoja,
Po šimts pypkių tą naują kepurę, -
Man mėnulį per langą užstoja.

Užmaišykite dar karšto grogo,
Kad save už plaukų aš išneščiau,
Danguje jau saulėtekis sprogo,
Man už stalo vėl pradeda vežti.

Aš vangus tarsi miesto upėtakis,
Kuris ruošiasi mirti po neršto...