Aš kaip tas vienadienis drugelis,
Kurs ieškojo pilnoj nakty saulės.
Suspindėjo sparnai, suvirpėjo širdelė,
O mėnulio šviesa tik tviskėjo ir gėlė.
Tarsi šachmatų lenta keitės pasaulis.
Kaip šešėliai mirgėjo tai juoda, tai balta.
Pilkos liūdesio gėlės tikėjosi saulės,
Bet Tavo viltingas murkimas jau baigės.