Pagonių dūmai

Kiekvieną
Pilnatį
Susisupu į drobes -
Nei kryžių,
Nei randų,
Nei ašmenų.

              O

              jie

Sekmadieniais
Vis puošiasi,
    dar puošiasi -

Sudegindami,
Mano ugnį,
Išsmilkydami
Iš skausmo
Nugalėtus
Mano ąžuolus-,

Susižėrę į saujas
Mūsų upelius ir
Mūsų saules,
Palaidus plaukus...

Mūsų Perkūną
Už glamžytas
Paklodes atidavę,

Paslaptis užkasę
          -
    Ir saugūs,
Nes
Kryžiai
  Kryžiai
    Kryžiai
      Kryžiai
Kryžiai per žaizdas.

O mūsų motinos
Vis tiek
Jų baimės -
Tik  mūsų
Ugnys, tik mūsų
Žemės.