Senokai tavęs jau čia nebematyti
Tavo pirkta spinta baigia sugriūti
Mažasis pusbrolis jau puikiai skaito
O laikrodžiui jau pakeičiau šešias batareikas.
Tavo dovanoti drabužiai išaugti
Kadaise sektos pasakos pamirštos
O seniau kamavę erzinantys spuogai
Jau baigia pranykti.
Kiek daug laiko, Mama, kiek daug sekundžių
Kiek daug vienišų vakarų praleistų be tavęs
O kiek daug dužusių vilčių ir svajonių
Kurių stiklais dabar basa einu...
Nesuprantu, Mama,
Kiek dar daug nesuprantu.