Anapus

Vaikščioju debesimis.
Mėlynais raštais aprašytas
Mielas kaip naktis, saldus
Klykiančio paukščio skrydis.

Kylu virš geltonų pievų,
Kapeliai žolėm apaugę –
Nematai, žiūri link aukštų karalysčių
Apsamonojųsių akių tarpeliais.

Sparnai lyg ąžuolo šakos
Tik tyros saulės liečiami,
Kūnas kaspinais apraizgytas
Pasiliks alsuoti mirtimi.

Plasnoju, užsimerkiu, nerandu.
Taikus likimas patikėti leido,
O čia pat jau kojas peiliai bado –
Dar ne aš iš sapno pabundu.