***

Imu plunksną...
vėl ir vėl rašau
gyvenimą...
taip norėtųs
norskart užrašyti
prasmę...
ir saulėtekį...
ir ašarą...
ir tai, kas mus
drasko
jungia
įkanda
į vieną
ašaką...
kai vienodai
skauda
ir svetima
ir balta
ir degina
ar kai vienodai
mylima
ir skirtingose
"MINIMA"
skirtingai
vienodai
žemė
minama
kartais
mindoma
ir spjaudoma
krauju
Ir visi mes turime
kažkur
poetą
traukiantį
iš užpečkio
suodiną
rusenimą...
Tik nedaugelis
prisijaukiname
ir nerimą
ir viesulą
ir mirtį...
ir nedaugelis
širdenimą
šiurenimą
ridenimą
į Dievo ausį
girdime
savoj
iš...
Keliamės...