Manęs

Mano surežisuoti sapnai ir

dangus pro atvirą langą

nosinė, konvulsiškai spaudžiama

delnuose anapus gyvenimo

ilgesys mano akys

ir debesys

išsišovę

nugaros slanksteliai

tepti eteriniu aliejumi

anapusybės akys

šiapus vos girdimo

verksmo

vis dar tematau tik dangų

ir virš manęs siūbuojantį

rožinio kvarco amuletą

atliepiantį nusvirusioms

rankoms

išsišovusiems raktikauliams

ir padams

išsaugojusiems mirtiną šaltį.

———————————

Bet kam aš čia pasakoju

juk manęs vis tiek

nesuprasi.