Žmogaus nerimas

Rasos lašas į pumpurą krenta
ir nurieda jo kotu žaliu.
Šitos laimės jam kartais pakanka
ir nuo šito jam būna sunku.

Nuvilnijo šalikelio žolės.
Suamsėjo kažkur tai šuva.
Gal nubudo ir tavo svajonė,
per sapnus širdyje išsupta?

Nusigandęs tu galvą pakėlei
ir išvydai pasaulio kelius.
Ir pamynęs po kojomis gėlę
nuskubėjai šalin neramus.

Rasos lašas į pumpurą krenta
ir nurieda jo kotu žaliu.
Ar tos laimės dar vis jam pakanka?
Tau suprasti dar tai per sunku.