kaip paprastai ypatingai
kasdien ruoši man Kalėdas
visada pusiau slapčiom tyliai
lyg aš po tiek naktų nežinočiau
kad svajoji man
sutverti namus
savus paprastus
su girgždančiais lango rėmais
plačiom virtuvės staktom
angom duryse
ateities
gyvulėliams
namų žvereliams
minkštu suoleliu
prie lovos
vakaro rūbams guldyti
ir
jau dabar
dar neišdygusiose
aukštose tykiose
sienose
visos amžinybės saulėkaitos
tavimi
man prieš akis
tviska