Akimirka gali sugriauti pasaulį,
Tiek metų paskirta vietelei po saule,
Surasti, sukurti! Ir ją tenka iš naujo
Atrasti, statyti iš nuosavo kraujo.
Sunkiausia ne plyta prie plytos
Sudėti. Ir net ne lentos sulytos,
O rasti jėgų naują rytdieną kurti,
Tikėjimą meilę savyje vėl suburti.
Viena be tavęs aš galiu atsistoti,
Tačiau ar sunku būtų ranką paduoti?
Juk rytdiena teikia žmonėms daug vilčių,
Tada, kai jie žino – kad būna kartu!