Švelnesnės tik jūros bangos

Kokios gilios tavo akys -
Lyg du paslaptingi ežerai.
Banalu... O pameni?
Šituos žodžius kadaise
Man tu pats sakei.

Dar gilesnės naktys,
Kai mėnesienoj kalbas,
Du upės vienišos krantai.
Bet per vėlu.
Aš jau einu keliu į niekur.
O tu...
O tu tik mano dulkes tematai.

Kokios švelnios tavo rankos
Buvo tada, kai tik mane jomis lietei.
Bet užmiršai,
Kad paliesti neužtenka.
Kur dingo kruopščiai saugoti jausmai?

Už tavo rankas dar švelnesnės tik
Jūros bangos, prie kurių glaudžiasi
Audroj pasiklydę laivai.
Lyg gyvas tada rūkas šnabžda:
-Padėti kitoms vienišoms širdims privalai.