Maži Namai

Iš pasiilgusių akyčių skaudžios ašaros,
Ant purvinų paklodžių, pilko kambario, širdies,
Kažką neturimo nuties, suspaus. Nutils pavasaris.
Po kiemą slankios nepatenkintas ruduo.
                Lyg kiemsargis grūmos iš negražiausios pasakos.

Prie lango juodo ir sulijusio rankytės glaus,
Kreidutėm nupieštą mamytę, skubančią paimt,
Priklaupt ir stipriai apkabint... pro stiklą į lašus lietaus,
subirusią, nespėjusią taip panašių akių pakelt.
                Bet tiekkart sugelta vaikystė moka laukti. Lauks.

Lauks vasarų iš piešinių, kurios vis neaplanko,
Iš kiemo sliūkinančio pikto dėdės, rudenio vardu,
Ir sapno, kuriame kartu... mamyte žvelgiame į dangų.
Iš pasiilgusių akyčių krinta karštos ašaros.
                Ant tavo rankų pasiilgusių. Pro juodą langą...