Iš praeities

Mes bėgam kartu, mums gera ir linksma,
Kur aš ir kur tu,  ten liūdesiai dingsta,

Kai būnam drauge skambiai juokas čiurlena
Ir Saulės zuikučiai medžių lapuos gyvena.

Tavoji ranka laiko manąją ranką,
Po Saule skaisčia mums visko užtenka,

Mes bėgam kartu - du vikrūs, laimingi,
Vaikai dar maži  ir be galo džiaugsmingi.

Bet verias staiga juodi pragaro vartai,
Liepsna nelaukta mus praryja iš karto...

Taip buvo kadais, ta liepsna mus išskyrė,
Vaikai dar maži šį baisumą patyrėm.

Bet sielos aidai kelią šviesų nutiesę,
Mums leido dabar pasivaikščioti dviese,

Mes einam ir džiaugsmas vėl plaukia per širdį,
Yra taip todėl, kad širdis širdį girdi.

Kai būnam drauge skambiai juokas čiurlena
Ir Saulės zuikučiai medžių lapuos gyvena.