Mamai

Jauti, kaip suvirpa
Ir bijai, kad išsprūs.
Kaip mažas stirniukas paklydęs miške
Nerimastingai ieškantis mamos.

-Bijai?
-Bijau... Bet ne dėl to, kad nuriedės.
Ir ne dėl to, kad gal kas pastebės.
Bijau, kad gal šiandien jau nesuprasi,
jei grįšiu vogčiomis vėl ne kaip svečias pas tave.
Atsiprašyt už ką lyg ir nebūta,
bet jau nelemta rast tos šilumos, kuri apgaubdavo taip kažkada.

Bet ačiū MAMA už vaikystę.
Už apkabinančias švelnias rankas.
Už duotą darbą, griežtą žodį
ir tas akimirkas šiltas.

Ir nežinau kas tai, koks prakeikimas.
Koks velnias kyštelėjo čia rankas.
Kodėl šiandien, kai stovim taip arti viena kitos
Jaučiu tą sieną ir negaliu pajaust mamos.

O noriu... Noriu jaust kaip virpa tavo skruostas.
Ir nebijot išrėkt, kad šilumą širdy aš TAU nešu.
Būk mano angelas, mano guodėja,
nes be tavęs gyvenime vienai taip skrist sunku.