Geltonasis drugys

„Kaip skiriasi veiksmo ir atoveiksmio didumai? Nejau jie vienas kitam absoliučiai lygūs? “, bestebėdamas galingą viesulą paklausė savęs drugys Edvardas ir sparnais vėl išjudinęs orą pakilo bei tęsė kelionę po gimtąją Ameriką. Edvardo sparnai buvo neeiliniai, iš visų vaivorykštės spalvų jie atspindėdavo tik raudoną ir žalią. Drugys buvo geros sielos, tačiau žmonės, nesupratę, kodėl Edvardo sparnai atspindi tą vienintelę spalvą, jo bijojo ir stengėsi pabėgti. Visi žinojo, kad vienintelis būdas išvengti geltonojo drugio buvo šūvis aukso kulka į veną. Šio metodo dėka žmonių akys užsitraukdavo antra kino juostele, kuri neleisdavo matyti Edvardo. Visas geltonojo drugio gyvenimas buvo skirtas pagelbėti, ir jis iš visų jėgų stengėsi priartėti prie žmonių bei išvalyti, atverti jų akis. Kartas nuo karto pavykdavo nuplėšti paviršiuje esančią akių juostelę, tačiau žmonės vis keisdavo raštus, esančius ant auksinės kulkos, kad vėl nebematytų Edvardo. Galiausiai, geltonasis drugys, pamatęs, kad viskas visada sukasi ratu ir visos jo pastangos atsisuka prieš jį patį, pravirko. Edvardo nuostabai, pati pirma ašara, vos palietusi žemę, sukėlė milžinišką sprogimą, kurio banga nuvilnijo per visą pasaulį, nuplėšdama visas kino juosteles nuo žmonių akių. Žemės gyventojai, po šio įvykio, pirmą kartą „gyvenime“ atvėrė akis ir pradėjo regėti anapusinį pasaulį kaip dar niekas niekad nebuvo matęs - atvirkščiai, nei iki šiol.