Dalybos: Ar vis dar žmogus?

Suskaldei mane, kaip kampuotas duris

Į daugybę mažų gabalų.

Gal kažkas manyje pakis

Aš nuspėt ateities negaliu

Ar padalintas į šimtą dalių

Aš vis dar esu žmogumi?

Nors koja viršun, o smakras kakton

Tu mane pirštais lieti…

Jau stuburas traška ir balsas

Skardžiai nuaidi per ašarą

Man liko akis ir širdis

Pamiršau patylėti šį vakarą.

Užrakinta narve,

Sukapota.

Ateitis mano

Miglota

Lūpos akis ir liežuvis

Surinkti krūvon

Virsta į žuvį.

Žmogaus nebėra

Nebebus niekad

Jį primins

Žuvies liekana










P. S. šis eilėraštis rašytas gan senokai, atradau savo bloge, nusprendžiau pasidalinti su rašytojų visuomene