kito pakito

Atrodo dar vakar bijojom pasaulio,
su nerimu žvelgėm į šėlstančią jūrą,
su pagarba skynėmis vyšnias sode,
dar vakar tikėjom į Dievą.

šiandien pabudau apšviesta ryto saulės,
ir baikčiai besirpenčių paukčių,
tik vyšnių sode nemačiau, nebeskyniau
ir jūra rami bei nutilus.

atrodo dar vakar laukuos braidžiau aš po pienes,
ir upės vanduo žėrė žydrus purslus,
dar vakar bijojau, prisiekiu bijojau pasaulio,
o šiandien, o šiandien jis bijo manęs.

laukuose pažėriau kraujuojančias šukes,
į upę supyliau sukežusią tulžį,
ir spojoviau į jūros bangas
ir spjausiu į vyšnias
ir juoksiuos ir juoksiuos ir juoksiuos
pasauli ne tavo aš - tu mano.