Startas-finišas

Nejaugi laikas iš tiesų šitaip greitai bėga? Baisu... Ir kartu šitaip džiugu. Greičiau! Greičiau!!! Lėk . Starto linija jau seniai seniai nutolo. Bėk. Pralenk kitus. Perlipk nugriuvusius trasoj. Klausykis tave palaikančių balsų ūžimo. Pajusk gyvulio jėgą savyje. Tu esi žvėris. Ne žmogus. Atsimink tai. Žmogui šiame pasaulyje vietos nėra. Jausmai šičia negalimi. Jei nori išgyventi... Ašaros? Kam jos įdomios? Nebent tau pačiam... Velniop jas. Bėk . Tolyn. Pirmyn. Antraip tave patį perlips, sutryps ir sumindys. Slpni niekam nereikalingi. Jie tėra pūvančios mėsos gabalai. Juk nenori būti pūvanti mėsa? Tad-bėk. Bėk... Aš žiauri? Liaukis... Juk tu pats mane to išmokei. Nekovosi-negyvensi. Dabar, kai aš tai sakau... nejaugi iš mano lūpų visa skamba KITAIP nei iš tavųjų? Mama? Tėti? Drauge? Prieše?... Aš tik cituoju. Cituoju ir bėgu savo gyvenimo trasoje. Laukiu finišo tiesiosios. Greičiau... Jėgos seniai išseko. Stotelė. Gurkštelti tyro vandens gurkšnio. Vyro rankos tiesia taurę. Geriu šitaip godžiai.. Taurė dūžta ir turiu lėkti tolyn. Tas vanduo... Tik suerzina... Suteikia vilties, jog trasą sugebėsiu įveikti. Et... nebūtų jo-greičiau nusibaigčiau šitoj beprotybėj. Minia... Didžiulė minia bėga kartu su manimi. Į ją karts nuo karto įsilieja nauji asmenys. Kartais iš jos iškrenta kažkas... Liūdna, kuomet šitaip nutinka. Bet ... reikia BĖGTI. Draugas suklupo. Mano partneris trasoje. Mėginau pagelbėti, bet viskas veltui... Kažkodėl atsistojęs ant kojų –manęs jis nebenorėjo matyti... Nebepanoro tęsti maratono greta. Ką gi... Bėgu toliau... Pavargau.. Mėginu įtikinti teisėjus, kad leistų bent minutėlę poilsio. Tačiau jie žiaurūs. Neleidžia ir tiek. Viduje kyla maišto idėjos. Čiumpu vyno butelį ir skustuvo ašmenį. Grasinu. Tačiau į tai visi numoja ranka. Vėlei pasiduodu. Bėgu toliau.
Kuomet pabaigsiu savo gyvenimo kelią-parašysiu. Tik, žinoma, ne šičia... Ne į šitą popieriaus lapą.. Tada, kai rašysiu... Švies saulė. Žinai kodėl? Ogi todėl, kad galėsiu pasiilsėti nuo bėgimo maratono. Ilsėdamasi sėdėsiu žalioje pievoje ir žvelgsiu į saulę. Pirmą kartą. Ir tada...