Žalias eglynas nakties glūdumoj
Šnabždės lyg rytas auštančio dangaus.
Slaptingus žodžius atvirais sakiniais
Į sielą mėnulio akinančiai žavaus.
Artėja gausmai iš pat pažemės
Nutraukęs viltį ilgai dar kliedės –
Net aušrą apnikęs kutens padukus,
Kol vėlei sugrįš į eglyną ramus.