Ilgesys

pasiilgau angelų rytojaus,
pasiilgau veido, šypsenos,
pasiilgau naujo aš pavojaus,
pasiilgau vėl naujos dienos.

pasiilgau to, kas yra tikra,
kas net nedvelkia melu,
jei tai jausmas gal dar nepatirtas,
tegul degina nauju skoniu.

pasiilgau aš nakties beribės,
miško neliesto visai,
kai tamsa taip tyliai kalba,
lyg aušros nebus visai.

pasiilgau aš didingo skrydžio,
taip, kaip skrenda tik sapnai,
kai nebėr grėsmės nukristi,
tik sudegt, pakilus per aukštai.

pasiilgau savo žemės,
tylinčios, kantrios, ramios,
lyg kartojančios kiekvieną dieną,
tai, ką nuolat pamirštu.

pasiilgau aš ilgėtis
vėl naujų, gražių svajų
ir labiausiai pasiilgau
aš akių, tiktai vienų.