Aš nujaučiu galimą
Būsimą kelią,
Jis skverbsis į gelmenis
Kalbės antifrazėm
Kol grįš į buvimą,
Į čia ir dabar.
Kai eidama keliu regėsiu
Kiekvieną žolę kyšančią
Jo vidury.
Kai pastebėsiu tarpus
Žiojinčius tarp grubiai
Sukaltų lentų lieptely.
Ir vėl pajausiu tą bedugnės šiurpą,
Kuris ištikdavo vaikystėje.
Tada gyvybės ratas
Tiksės ritmingai mano laikrody,
Kurį prisukdavo močiutė...
Ir aš tikėsiu –
Iki begalybės