ilgu kai buvai
tik
berniokas
baikštus
drovus
sėdintis
tąnakt
per tris kedes nuo
manęs
jau tada tave
slapčia
nuo kitų
likusių rašančių verkiančių
žvilgsniu sekdavau
einantį
duonos
knygų
į paštą
mačiau
kad ir ką besakysi
tylų taikų
nepelnytai išbartą
gimtadienio proga
vos pasirodžius pirmajai
ryto sekundei
namais skambančiu
dusliu drebančiu
dainų trukinėjančiais žodžiais
balsu
mane vėl naujai
sutikt
besistengiantį