Trumpiausias kelias Namo-28

/Žvelgiant iš Narbuto gatvės/
           
Kunigaikščių  Sapiego ir  Chodkevičiaus laikų sunkioji  kavalerija lukuriavo Latvių, Studentų ir Upės sankirtoje.  Lukuriavo  Džacharo Dudajevo skvėrelyje. Štai, posūkyje pasirodė, atšuoliuoja  veršelių burkom plevesuodami, kardais mosikuodami  po  karalienės Tamaros vėliava plevesuojančia  Kaukazo džigitai, pirmasis Nakties eskadronas. Gatvių sankirtoje džigitai sulietino spurtą  apsižvalgyti.  Juos svetingai pasitiko  Lietuvos ir Mozūrų  vyresnieji, šturmano Geležėlės įgalioti -  Kunigaikščių Sapiegos ir Chodkevičiaus  vaikaičiai- Eskadronų leitenantai: - garbies piliečiai  Vytautas ir  Anžiejus.
          -Sveiki atvykę į Lietuva, Kaukazo broliai –Kalniečiai.
          - Dzin dobri, -Pantstvo Bugarova.  Vilna vaša ir naša. Zapirujem po bratstvu. /Sveiki ponai Kalniečiai. Šiandiena Vilnius jūsų ir mūsų. Broliškai  pabaliavosim. /.
        Skvėre  atidavė pagarbą pirmąjam Ičcherijos Prezidentui Džacharui Dudajevui. Kaukazo regiono Jungtinio eskadrono karžygiai buvo dėkingi už šiltą priėmimą ir išskirtinį dėmesį, visi susikaupė,  pagerbė Prezidentą  Džacharą tylos minute. Netikėtai, vyriausias kalniečių Atamanas Ruslanas, pakėlė aukštyn  žirgą ir kardą, šiek tėk susijaudinęs, bet skardžiu balsu sušuko:
          -Vivat Lietuvą, -Vyvat Ičcheriją, -Vyvat Džiordžiją, Karabachą ir Armeniją, - Vyvat Azerbaidžano-Turkeišiją. Tegyvuoja Sarmatijos-Skitų Karalystė. Tepadeda mums Dievas.
          -Karamba, Jies, -Vyvat, Kapitonui Juozapui. - Vyvat, Šturmanui Geležėlei.  Nugriaudėjo Žvėrynas naktyje, net Menulis ir Žvaigždės skaisčiau sužįbsiejo, o Saulė į Žemę atsiuntė kosminius,  plazminius elektroninius audringus strėlių pliūpsnius: -Pliupt-pliupt-pliupt.
            Nusiraminę, raiteliai persirikiavo gretomis po keturius, eskadronai vedami Mozūrų ir Lieuvos raitelių, / Juos nesumaišysi nej su kuo. Kunigaikščių Sapiegos ir Chodkevičiaus Karžygiai buvo pasidabinę už nugaros, Angelų sparnais/ skubėti nebuvo jokio reikalo, raiteliai lengva ristele vingiuodami pajudėjo lik Narbuto gatvės, prie prekybos centro „Panorama“.
          Sankryžoje pasuko dešinėn.  Didžiajame žiede matėsi kaip Konstitucijos prospektu atšuoliavę raitėliai, kaip gyvos milžiniškos girnos suko ratu. Taip  buvo  realizuojamas  šturmano Geležėlės gausių ir judrių kovinių grupių valdymo  planas, senojo Vilniaus miesto gatvių labirintuose būtų neimanoma tai padaryti.  Vedantiesiems Roken Rol –Baikėriams,  visus raitelius kuriam laikui reikia sulaikyti Didžiajame žiede, kad atvėstų, nusiramintų, po signalinės  geltonos, žalios, raudonos spalvų raketų puokštės, prie jų prisijungs Mozūrų- Lietuvos raitėliai su Kaukazo džigitais  ir atvyks prie objekto X, į Nepriklausomybės aikštę, prie Mažvydo bibliotekos.
.      Angelo Sparnais pasidabinę Lietuvos ir Mozūrų sunkioji kavalerija vedė Kaukaziečius, Narbuto gatvės sankryžoje pasuko dešinėn ir lengva ristele priristeno prie Didžiojo žiedo, įsiliejo į bendrą atvykusių Vidurio Europos eskadronų sukamas „girnas“. Kuri laiką jie kartu suko „girnapusę“ prieš laikrodžio rodyklę, reikėjo atvėsinti svečių įkaitusius žirgus, atvėsinti džigitų karštas širdis, kitaip gali įvykti nenumatyt dalykai;-  jaunų mergaičių, nuotakų  pagrobimai. Vėliau paaiškėjo, kad  taip ir atsitiko, buvo imtasi atsargumo priemoniu, bet visviena- viena lietuvaitė, Daiva iš Naisių buvo pagrobta. Reikia pagalvoti, aptiko ją tik po mėnesio Tbilisyje, viename rusyje,  pas Guraną -vyną degustuojančia. Visa laimė, kad  ją niekas nenuskriaudė ir jautėsi labai gerai:
              -Klausau, Mama. Nesijaudinki, Džiordžiai labai malonūs, šilti žmonės. Kažkuo labai panašūs į  Žemaičius, labai svetingi ir juokingi.  Pokštininkai kaip ir Juzis, - perdavė mobiliuoju į Naisius vieną vakarą malonią žinia Daiva.
        -Sugrį-į-į-įžk Daiva, -liūdnai prašė ragelyje balsas. -Sugrį-į-įžk, labai prašau.

    Pagaliau karštuolius atvėsino, kardai ir durklai buvo sukaišioti į makštis ir laikinai prirakinti, - laukė virš Vilniaus senamiesčio paleistų Bocmano Krauzerio, trispalvių raketų puokštės.
          Pagaliau, virš Katedros aikšties nušvito spalvinga trispalvė. Sapiegos ir Chodkevičiaus raitelių eskadronai pasuko iš Didžiojo žiedo link objekto X, į Nepriklausomybės aikštę.
          Nepriklausomybės aikštėje jų laukė šturmanas Geležėlė, kapitonas Juozapas su savo bendražygiais, Generalitetas, Lietuvois regionų, Akademinio jaunimo legionai buvo tvarkingai surikiuoti Nepriklausomybės aikštieje.  Jie rankose laikė Lelijų ir Rūtų vainikėlius. Vaikinai laikė, lengvo vėjalio  sukamus malūnielius: “Saulės kryžius“. Malūnieliai smagiai sukosi ir gamino  elektrą, kepuraitėse mirgsiejo spalvotos lemputės.
        -  Kotryna, Urtė, Barbora, ką darote? -Nešokinėkit taip aukštai iškėlusios  rūtų vainikėlius rankose, -perspėjo Skautų būrių vadai Nojus ir Jokūbas.
        Stiprūs, augaluoti Lietuvos Jaunimo ir Lietuvos Krepšinio rinktinės karžygiai laikė visų Vidurio Europos valstybių Vieliavas.  Lietuvoje gyvenančių tautų atstovai, stovėjo pasipuošę tautiniais rūbais, laikė rankose išskleidę  lino rankšlščiuis su duona, druska, na ir mažytes taureles, šturmano Geležielės Kosminio gėrimo: „Patrova-70“. Reikia pastebėti, kad nei  pagal Nėries upę, nei pagal tvoras, nei Parlamento kiemelyje  „arabų“ nesimatė, tik pagal visą perimetrą stovėjo šešto įpatingojo pulko iš Praneviškių,  vadovaujami pulkininko Izmailovo, “ Apsaugos kariai“. Po Kalėdinių Senelių žiuponais ginklų nesimatė, bet tap tik atrodė, bet kurią alimirką jie gali būti panaudoti pagal paskirtį. Karių žvilgsnai buvo nukreipti į namų stogus, virš kūrių  padvelkė lengvas vėjalio dvelksmas, pasigirdo  tylus šnarėjimas: -Plast-plast-plast, -Šar-šar-šar. Ant stogų nusileido daugiau kaip tūkstantis sparnuotų žirgų- Pygasų. Tai buvo Jungtiniai Sarmatijos-Skitijos Karalystės  sparnuotų Karžygių -Rašikų  divizija.  Rankose laikė žąsinų, kalakutų plunksnas, kitoje rankoje laikė kas dūdelę, kas skudučius, kas fleitas, kas ožio ragą. Ant  Parlamento stogo  išsiskleidė gaidas  Jungtinis Skandinavų  ir Baltiečių Kamerinis orkestras.  Orkestrui ruošėsi diriguoti  Maestro Saulius iš Saulės miesto. Tikras Lunatiks iš Žemaitijos tas Saulius, - užsikorė ant stogo dirigoti  Smuikininkų armijai. Ant Mažvydo bibliotekos laiptų rikiavosi visų Lietuvos miestų Chorai, vadovaujami savų Generolų tyliai, murmurandu derino balso stygas. Vienos Generolės iš Kedainių nesimatė. Vėliau buvo pranešta, kad dezertyravo adjutantas, kažkas matė, kaip viename gyvenamame kvartale beginėjo, šokinėjo per gyvatvores dvi, su lampasais. Viena bėga, o antra vejasi. Matomai įvyko valdžios nepasidalinimas. Apgailėtina situacija ne tik šiuo atvėju. “ Reikia duoti pamoką tokioms apraiškoms“ –pagalvojo šturmanas ir prikando apatinę lūpą.
                          Nepriklausomybės aikštė buvo užpildyta  apie du tretšdalius. Šturmanas Geležėlė iškilmingu maršu pristatė  Kapitonu Juozapui išrikiuotus atvykusius iš visos Vidurio Europos  raitelių eskadronus. Kapitonas ir Šturmanas prijoja prie kiekvienos rikiuotės stovinčius po plevesuojančia atinkamos Šalies vieliava, pažvelgia Atamanui  į akis, nužvelgia už jo stovinčius haidukus, kazokus, janičiarus, gusarus, ulonus,  dragūnus- pasisveikina:
- Sveiki, Jungtinis Sarmatų- Skitų Dragūnai, ulonai, gusarai, haidukai.
- Sveiks Tamst, Kapitone. Kaip vienas atsakė išrikiuoti raitelių eskadronai.
- Sveiki atvykę į Lietuvą.
- Valioooooooo, Valioooooooo. Vivaaaat Lietuva, Vivaaaaat, Šturmanams ir Kapitonaaaams. Valiooooooooooo.
Vieningai pasveikino Baltosios Gulbės burlaivio „Lietuva“ kapitonus ir visą burlaivio  įgulą.
Burlaivio  „Lietuva“įgula Rašyk. lt karžygiai jau skraidė virš Parlamento stogų, jieškojo patogesnės aikštelės nutūpti, na- bent trumpam pritūpti, kol vyksta  svečių priėmimas.
    Kapitonas Juozapas ir šturmanas Geležielė pasisveikino asmeniškai su kiekvienu  kapitonu ir burio atamanu:
- Dzindobre, Pan Vilmožnyj, Dzen dobri, pani Kapitan, Jurond  Jan- Polskij... -pasisveikino su burlaivio „Zakopanė“ kapitonu.
- Sveks gyvs, braliuk, Kapitone Dzintari Uzuli.
-Zdravu, Etmon, Vasilij Tenkiš...
- Zdravija, Špyžiuk Makedonskij....
                Šie sumušdavo kulnais, atsakydavo:
-Buk sveikas -Kapitone, -Buk sveikasm -Šturmane.
      Taip Kapitonas Juozapas ir Šturmanas Geležėlė pasisveikino su kiekvienu Atamanų, su kiekvienu  esamais ir būsimais laivų Kapitonais, su kiekvienu, kas imasi atsakomybės už savo Tėvynę, Europos ir Pasaulio Tautų išlikimą ir visoPasaulio likimą. Kol kas, susirinkę šią naktį Lietuvos Sostinėje Vilniuje, Kapitonai  nuo Šiaurės jūrų, nuo Laplandijos iki Viduržemio jūros, iki Atėnų Akropolio. Šią naktį jie nuspręs ką daryti, o ryte 2012 metų Sausio 1 dienos rytą duos ataskymą, pirmiausiai Vilniečiams, Lietuvai. Na, ar dar neaišku? –paaiškinu, etatinis operatorius Timocha ir mobelizuoti operatoriai Kostia ir  Robertas praneš per Satelitą „Manaparnasas“ atvykusiam iš  Pilienų –Margirio žvaigždyno. Įprastiniai  žemės Satelitai yra užblokuoti  Saulės audros.  Šturmanas      Geležėlė susisieks su erdvėlaivio „Manaparnas“ atsiųstų Kunigaikščio Margirio kapitonu Ūdriu, jie ir praneš visam Pasauliui-sensacija, o sensacija bus  štai kokia:
        -Kaput Globolizacijai. Globolizacijai Ka-put.
        -Valioooooooooooo........
          -Uraaaaaaaaaaaaaa......