Rūke paskendę markstos semaforai;
Žvarbu, bet plaučiai geria skaidrų orą,
O aš geriu kiekvieną šios akimirkos dalelę.
Virš traukinių eilių, virš dundesio braukiu
Per stingdantį pirštus metalą.
Sugaunu žvilgsnį, pametu žodžius.
Nulydžiu akimis nuriedančius vagonus -
Sustingusi šaltam ir nejudriam laike naktis
Nuščiūva. Kažkur dar bastosi pavieniai žodžiai,
Kažkur, kur žiemos pėdos neišdžiuvo.
Gal keista, bet aš noriu vaikščioti po šitą naktį
Ir kelio į namus - namus?.. - nenoriu rasti.