.Pro

Tyliais prisilietimais kovoja vėjas su
savo malūnais kalvoje
pasimetusiais uosiais tarsi Berlyno
siena sava neapykantos
pilna laumžirgiui nutūpus
sugriūna rasos lašuose
įkalinti po pat mažučiais
vaiko kojų pirštukais
pirmieji žybsniai kaip
supernovos netveria kailiu savu
garsiai be balso su natūraliu
vibrato virpa žemė uosiams
neramu vėjas tai Don
Kichotas špagą smilgos stiebe
atradęs